Vandens filtrų rūšys ir sistemų paskirtis. Vanduo atrodo paprastas – teka iš čiaupo, skaidrus, švarus, tarsi viskas gerai. Bet realybėje, net ir skaidrus vanduo gali turėti medžiagų, kurios ne tik blogina skonį ar kvapą, bet ir daro žalą sveikatai ar buitinei technikai. Lietuvoje vandens kokybė labai priklauso nuo to, iš kur jis imamas. Miestuose dažniausiai naudojamas centralizuotai tiekiamas vanduo, o individualiuose namuose – gręžiniai. Abu šie šaltiniai gali turėti įvairių priemaišų, todėl vandens filtravimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Kai kalbame apie vandens filtrus, dažnai įsivaizduojame vieną įrenginį po kriaukle, bet iš tikrųjų tai visa sistema, kurioje kiekviena dalis turi savo paskirtį.

Vandens filtrų rūšys ir sistemų paskirtis

Mechaniniai filtrai

Pirmiausia – mechaninis valymas. Tai pirmas žingsnis, kuris padeda pašalinti stambesnes daleles: smėlį, rūdis, dumblą. Net jei šios dalelės nematomos plika akimi, jos gali pažeisti buitinę techniką – užkimšti čiaupus, sugadinti boilerį ar skalbyklę. Mechaniniai filtrai veikia paprastai – tai tarsi sietelis, per kurį vanduo praeina ir palieka viską, kas nereikalinga. Jie dažniausiai montuojami prie pat vandens įvado į namus ir tarnauja kaip pirminė apsauga.

Vandens minkštinimo sistemos

Po mechaninio filtravimo dažnai eina kitas etapas – vandens minkštinimas. Tai aktualu beveik visur, nes Lietuvoje nemaža dalis vandens – kietas. Kietas vanduo reiškia, kad jame yra daug kalcio ir magnio druskų. Dėl to atsiranda kalkės – baltos nuosėdos ant kaitinimo elementų, indų, kranų. Tai ne tik neestetiška, bet ir labai nepraktiška. Kuo storesnis kalkių sluoksnis, tuo daugiau energijos sunaudojama vandeniui pašildyti, o laikui bėgant įranga genda. Minkštinimo filtrai veikia paprastu principu – per specialią dervą vanduo praeina, o kietumo jonai pakeičiami į natrio jonus. Šis procesas vadinamas jonų mainais. Po šio filtro vanduo tampa „švelnesnis“, efektyviau putoja muilas, nelieka kalkių žymių, sumažėja buitinės chemijos poreikis.

Nugeležinimo filtrai

Dar viena aktuali problema – per didelis geležies kiekis. Ypač tai liečia žmones, turinčius gręžinius. Geležies perteklius vandenyje dažnai išduoda save – gelsvas atspalvis, metalo kvapas, rūdžių nuosėdos vonioje ar ant skalbinių. Nugeležinimo filtrai sukurti tam, kad išspręstų šią problemą. Jie gali veikti skirtingais principais – dažniausiai geležis oksiduojama (t. y. iš ištirpusios formos paverčiama į netirpią) ir tada tiesiog mechaniškai išfiltruojama. Kai kurie įrenginiai papildomai naudoja orą arba specialius katalizatorius, kad oksidacijos procesas būtų greitesnis ir efektyvesnis. Toks valymas svarbus ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir dėl to, kad geležis ilgainiui naikina vamzdynus, kenkia skalbyklėms, šildo įrenginiams.

Atbulinio osmoso filtrai

Jeigu visa tai – mechaninis, minkštinimo, nugeležinimo filtrai – skirti bendrai namų sistemai, tai atbulinio osmoso filtrai turi kitą paskirtį. Jie orientuoti į žmogaus sveikatą ir naudojami geriamajam vandeniui valyti. Atbulinis osmosas – tai pažangiausia technologija, kuri leidžia pasiekti labai aukštą švarumo lygį. Tokia sistema turi pusiau laidžią membraną, per kurią praeina tik vandens molekulės. Visi kiti junginiai – bakterijos, virusai, sunkieji metalai, nitratai, chloro likučiai – lieka už membranos ir yra pašalinami. Gaunamas vanduo yra itin švarus, dažnai net „per švarus“, todėl į sistemą įmontuojamas mineralizatorius – jis praturtina vandenį reikalingais mineralais, kad skonis būtų natūralus ir sveikatai palankus.

Šios sistemos dažniausiai montuojamos po kriaukle, turi atskirą čiaupą ir yra labai patogios kasdieniam naudojimui. Tiems, kurie nori atsisakyti vandens buteliuose, tai puikus sprendimas – nereikia tempti pakuočių, o gautas vanduo neretai yra švaresnis nei parduotuvėje. Tokio tipo filtrai taip pat naudojami medicinos įstaigose, laboratorijose, vietose, kur būtina absoliuti švara.

Apibendrinimas – Vandens filtrų rūšys ir sistemų paskirtis

Nors visi vandens filtrai atlieka skirtingas funkcijas, jie dažniausiai naudojami kartu. Vandenį valyti reikia etapais – pirmiausia pašalinamos stambios dalelės, tada specifinės cheminės medžiagos, o pabaigoje – mikroorganizmai ar net molekulinės kilmės teršalai. Tokia sistema užtikrina visapusišką apsaugą – tiek žmogui, tiek technikai.

Vandens filtravimas nėra vien tik komforto klausimas. Tai investicija į sveikatą, ilgalaikį namų įrangos veikimą ir mažesnes išlaidas ateityje. Kuo anksčiau pasirūpinama vandens kokybe, tuo mažiau problemų tenka spręsti vėliau – pradedant nuo odos išsausėjimo, baigiant skalbimo mašinos gedimu. Kiekvienas filtras turi savo vaidmenį, bet tik veikiant kartu jie leidžia pasiekti tikslą – švarų, saugų, patikimą vandenį.